Apklausa
Kaip vertinate naująjį puslapio dizainą?

 Geras
 Prastas
 Puikus
 Senasis buvo geresnis



Ar žinote, kad ?
Pirmieji Šilutės rajone Magdeburgo teises gavo Žemaičių Naumiestis, Vainutas ir  Degučiai (1792 metais ).


Lankytinos vietos


PaminklasŽemaičių Naumiesčio ,,Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės” paminklas pastatytas 1928 m. miestelio centre. Tai 2 tarpsnių obeliskas (akmenų mūras, betonas) su Gedimino pilies bokšto pavidalo viršūne. 1951 m. paminklas nugriautas ir užkastas. 1988 m. spalio mėnesį paminklas atkastas ir vietos meistrų atkurtas.

















MemorialasŽemaičių Naumiesčio memorialas tėvynės kančioms atminti pastatytas 1990-08-23 naumiestiškių rankomis. Simboliniai geležinkelio bėgiai, primena tremtinių kryžiaus kelius, spygliuota viela – kalėjimus bei lagerius, saulė – tautos dvasingumą.















Turgaus aikštėŽemaičių Naumiesčio turgaus aikštė – tai beveik puskilometrio ilgio, hektaro dydžio netaisyklingos trikampio formos teritorija, apstatyta mūrais ir trobesiais, grįsta akmenimis, kurios susmailėjime meistras, knygnešys ir stalius D. Markvaldas 1928 m. pastatė paminklą Lietuvos Nepriklausomybės 10 – čiui.









Žaliasis kalnasVanagių piliakalnis arba Žaliasis kalnas - tai didžiausias išlikęs piliakalnis tarp Minijos, Veiviržo, Jūros ir Nemuno upių. Kalva iš šiaurės ir rytų turi stačius ir aukštus, į upelį besileidžiančius, šlaitus. Iš pietų ir rytų šlaitai žymiai žemesni. Kalvos viršūnėje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Aukščiausias piliakalnio taškas – 34,6m. virš jūros lygio.
2002 m. Lietuvos istorijos instituto archeologams G. Zabielai ir A. Girininkui, vykdant žvalgomuosius piliakalnio tyrimus, nustatyta, kad tai I a. po Kristaus gimimo piliakalnis, ką patvirtina ir radiokarboninis datavimas, rastų suanglėjusių rastelių degėsiai . Tai ankstyvos medinės gynybinės užtvaros liekanos, rodančios ankstyvą archeologijos paminklą, įrašytas į archeologijos vertybių registrą.
Į pietryčius nuo piliakalnio aptiktas ir iki šiol menkai tyrinėtas senkapis, kurio dvejose tyrinėtuose plotuose aptikti 4 kapai. Tyrinėjimo medžiaga rodo, kad čia būta XV a. kapų. Taip pat rastas XVI – XVII a. žalvarinis, labai pažeistas korozijos žiedas, kuris saugomas Žemaičių Naumiesčio muziejaus fonduose

MalūnasŽemaičių Naumiesčio vandens malūnas pastatytas ant Vanagio upelio. 1909 m. dvarininkė E. Speranskienė pardavė malūną valstiečiui J. Paičiui. 1941 m. sovietinė valdžia malūną nacionalizavo. Po II pasaulinio karo J. Paičiaus šeima ištremta į Sibirą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pastatai grąžinti buvusiam savininkui. Dabar malūnas priklauso E. ir L. Majų šeimai.









Žemaičių Naumiesčio tvenkinysŽemaičių Naumiesčio tvenkinys įrengtas 1975 m., prie Žemaičių Naumiesčio, Šusties slėnyje ir driekiasi 11,5 km. Tvenkinio plotas 32 ha, tūris 1,2 mln. m2. Didžiausias gylis – 7,6 m. Krantai daug kur miškingi. Tai vienas iš švariausių tvenkinių Šilutės rajone, sulaukiantis šimtus poilsiautojų kiekvieną vasarą.

Žemaičių Naumiesčio evangelikų liuteronų bažnyčia. 1825 m. sudegus mediniams evangelikų liuteronų maldos namams, pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Statyba truko 17 metų ir 1842m. jos mūrinis pastatas pašventintas. 1848 m. bažnyčia įsigijo varpą. o 1890 m. sumontuoti vargonai, kuriuos pagamino naumiestiškis Dovas Srūgis. Evangelikų liuteronų parapiją aptarnauja kunigas Mindaugas Žilinskas


BažnyčiaŽemaičių Naumiesčio Šv. Mykolo Arkangelo
Romos katalikų bažnyčia Žemaičių Naumiestyje pastatyta 1782 m. miestelio valdytojo Mykolo Romikerio iniciatyva. 1790 m. ją pašventino Žemaičių vyskupas Juozapas Koscia, suteikdamas jai švento Mykolo Arkangelo vardą, taip pagerbiant Mykolą Rionikerį už bažnyčios pastatymą.
Tai liaudies architektūros formų medinė bažnyčia, turinti neogotikos bruožų. Joje yra dailės požiūriu vertingų religinių paveikslų, skulptūrų. Dabartinis bažnyčios pastatas - kryžminio plano, su nedideliu bokšteliu stogo kryžmoje. Bažnyčios viduje yra senų paveikslų, vargonai, trys altoriai, sakykla, du XIX a. geležiniai ornamentuoti kryžiai, XX a. pr. Jėzaus Nukryžiuotojo medinė skulptūra. Šventoriuje 1890 metais pastatytas medinis koplytstulpis su ornamentuotu geležiniu kryžiumi.Žemaičių Naumiesčio bažnyčioje yra trys medinės XX a. pr. skulptūros: Kristus prie stulpo, Jėzus Nukryžiuotasis ir Jėzus Nazarietis. 2006 m. parapija įsigijo naują varpą. Parapijai vadovauja klebonas Kazys Leščiauskas ir kunigas Arvydas Leščiauskas.

Degučių kaimo Šv. Vincento Ferero bažnyčia- respublikinės reikšmės architektūros paminklas. Pastatyta 1757 m., daug kartų remontuota. Dabartinė bažnyčia įdomi architektūriniu požiūriu- trikampė. Pastatas tiksliai suplanuotas. Bažnyčios pagrindą sudaro lygiakraštis trikampis, kurio kraštinių ilgis 18m. prie abiejų šoninių sienų pristatytos zakristijos, o prie trečiosios- prieangis. Trikampis piramidinis stogas turi viršūnėje aštuoniakampį bokštelį su dideliu geležiniu kryžiumi.Visi trys altoriai mediniai, padaryti XVIII a. Centrinis altorius papuoštas unikaliais medžio drožiniais, lyg mezginiais. Pažymėtini XVIII a. aliejumi ant medžio lentų tapyti paveikslai: Šv.Antanas, Šv. Juozapas, Šv. Judas Tadas, Šv. Vincentas. Viename šventoriaus kampe yra graži XIX a. Nukryžiuotojo skulptūra. Šventoriuje prie medžio prikalta koplytėlė su Pietos skulptūrine grupe, stovi XVIII a. medinė stulpinės konstrukcijos varpinė su kalinėtu kryžiumi. Vidaus erdvė kompaktiška, ją formuoja plokščios lubos ir du jas remiantys stulpai. Bažnyčios klebonas K. Lesčiauskas.

SinagogaSinagoga.
Kad Žemaičių Naumiestyje buvo skaitlinga žydų bendruomenė liudija ir išlikusi iki šiol didžiulė savo tūriu,mūrinė 1816 m. statyta sinagoga. Sovietiniais metais buvo įkurdinti Kultūros namai. Dabar pastatas nenaudojamas, apgriuvęs, laukiantis šeimininkų.












Venckų piliakalnis
Venckų kaime, 0,6 km į šiaurės vakarus nuo Šilutės - Žemaičių Naumiesčio kelio, 50 m į šiaurę nuo Šusties dešiniojo kranto, Pilupio dešiniajame krante, yra piliakalnis, dar vadinamas Pilale. Piliakalnis (Pilalė) įrengtas aukštumos kyšulyje, Šusties dešiniajame krante, jo santakoje su Pilupiu. Aikštelė keturkampė.Venckų piliakalnis Jos vakariniame krašte supiltas 2 m aukščio, 30 m pločio pylimas, kurio išorinėje pusėje buvo dabar jau užlygintas griovys. Pylime išardavo apdegusių rąstų. Šlaitai statūs, 7 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia - II tūkst. Pradžia. Piliakalnis labai apardytas arimų. Aikštelės vidurys dirvonuoja, kraštai ir šlaitai apaugę lapuočiais.












Žydų genocido aukų kapinės
yra Šiaudviečių kaime, išsidėsčiusiame į šiaurės rytus nuo Žemaičių Naumiesčio, prie kelio Žemaičių Naumiestis – Vainutas.
II pasaulinio karo metais, nacistinei Vokietijai užėmus Lietuvą, visi Žemaičių Naumiesčio žydai buvo išvežti į koncentracijos stovyklas Šilutėje ir Osvencime, uždaryti buvusiame gete (dabartinėje Žemaitės gatvėje) Žemaičių Naumiestyje.
1941m. liepos 19 d. Šiaudviečiuose sušaudyta 220 žydų. Už šį nusikaltimą 1961, 1963 metais buvo teisiami: Šilutės daktaras Verneris Šojus, buvęs SS unteršturmfiureris, nacistinės valdžios SS vadas ir vietininkas Naumiesčio valsčiuje, Karlas Struvė – įgaliotinis Naumiesčio valsčiuje nuteisti ir tiesioginiai jų vadai iš Tilžės gestapo ir saugumo.



Senosios žydų kapinėsSenosios žydų kapinės. 1952 m. Niujorke išleistoje B. Gordono knygoje ,,Between two worlds” (,,Tarp dviejų pasaulių”), pateikta versija apie žydų atsiradimą ir gyvenimą Naumiestyje iki I – jo pasaulinio karo, jų idiš kalba vadintą Neistat (Sugint).
B. Gordonas, dar būdamas vaiku, bevaikščiodamas po kapines (dabartinėje Žemaitės gatvėje), priėjęs prie vieno antkapinio paminklo su beveik išblukusiu užrašu ir perskaitęs, kad čia palaidota Hana, Rabino Eliziejaus duktė, mirusi 5292 m., t. y. 1531 m. ir kad pirmoji palaidota šiose kapinėse. Tarp senų paminklų buvęs XIX a. pradžios rabino Abraomo Pijaus paminklas, kurio brolis buvęs žymus mokslininkas iš Vilniaus, pramintas Gaonu.
Žemaičių Naumiestyje buvus skaitlingą žydų bendruomenę, liudija ir išlikusi iki šiol didžiulė savo tūriu, mūrinė 1816 m. statyta sinagoga.

Dar vienos žydų kapinės vadinamos Sugintų kapinėmis (pagal vietovę).Čia buvo laidojami žydai tarpukario laikotarpiu iki 1941 metų. Kapinės buvo aptvertos tvora, bet jai suirus , liko atviras laukas. Antkapių nėra, tik paminkliniai akmenys su įrašais. Pagal žydų papročius šalia kapavietės buvo sodinami medžiai. Tai paaiškina, kodėl kapinėse tiek daug medžių.



Juodžių (Šeputaičių) piliakalnis
su gyvenviete yra Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, 1,45 km. į šiaurės rytus nuo Žemaičių Naumiesčio – Degučių ir Juodžių – Palendrių kelių kryžkelės, 0,1 km. į pietryčius nuo Juodžių kaimo ir tiek pat į vakarus nuo Šelmens (Šerinės) dešiniojo intako.Juodžių (Šeputaičių) piliakalnis Piliakalnis dar vadinamas Pilaite. Vakarinėje jo pusėje yra 70 m. ilgio ir 4 m. aukščio pylimas. Piliakalnio aikštelė – ovali, 60 m. ilgio ir 35 m. pločio.
Piliakalnis su gyvenviete įrašyti į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
















Žemaičių Naumiesčio kapinės
Dariaus ir Girėno gatvės gale esančios kapinės suskirstytos į penkias dalis. Pirmojoje dalyje yra evangelikų kapai, antrojoje – katalikų, trečiojoje – stačiatikių kapai., ketvirtojoje dalyje – vėl katalikų ir naujosios kapinės. Senosiose katalikų kapinėse žmonės pradėti laidoti XVIII a. pabaigoje. Apie tai byloja ir įrašas ant kapinių tvoros akmens ties vartais „ Kapai čionai pradėti metuose 1792. Apmūravoti, padidinti ir iš naujo pašventinti stolos metuose.1846. Naujosios kapinės atidarytos prieš pirmąjį pasaulinį karą Kapinės baigtos aptverti akmenine tvora 1911 metais.
Senosiose katalikų kapinėse yra apie 800 paminklų. Patys seniausi paminklai esantys kapinėse yra geležiniai kryžiai su įvairiais ornamentais. Tokie paminklai buvo statomi XIX a.. Vyrauja paminklai iš cemento, marmuro, akmens. Seniausi iš šių medžiagų pastatyti iki 1910 metų. Jų yra apie 126. Tai daugiausia kryžiai .



Evangelikų kapinėsEvangelikų kapinės įkurtos XVIII a. pabaigoje. Priekinė siena išmūryta1912 m. Tuo pat metu įsigyti ir kalvio daryti vartai, Kapinėse yra 147 paminklai. Seniausi paminklai kartu su tvorele pagaminti iš geležies, ant jų vokiški u-rašai. Beveik ant kiekvieno paminklo iškalti žodžiai, paimti iš evangelijos ar žymaus žmogaus pasakyti žodžiai. Šiose kapinėse būdingas laidojimas šeimomis ir giminėmis. Yra nemažai šeimyninių kapaviečių, kurias sudaro 4-5, ar net 8 kapai. Evangelikų – liuteronų kapinėse palaidotas laikraščio „Svečias“ leidėjas, kunigas Fridrichas Megnius., Lietuvos kariuomenės savanorius , teisininkas , poetas, tautosakos rinkėjas Jonas Gocentas.



StogastulpisStogastulpis skirtas Martyno Mažvydo ir pirmosios lietuviškos knygos atminimui pastatytas 2007 metais ir atidengtas Dagotuvių (Mykolinių) šventės metu. Skulptūros autorius Vytautas Bliūdžius.